pjautinis

pjautìnis, -ė adj. (2), pjautinỹs, -ė̃ (3^a) 1. BŽ406, TTŽ peiliu pjautas: Pjautinių žaizdų linijos tiesios P.Aviž. 2. lygiai apipjaustytas: Pjautinis paviršius BŽ307. 3. pjūklu išilgai pjautas: Pjautiniaĩ lotai buvo toroms Vn. Ylakių šventoriuo[je] buvo keturioleka pjautinių̃ rąstų koplyčelių Šts. Spygliuočių veislių pjautinių rąstų storis laibgalyje gali būti 14 cm ir daugiau rš. 4. padarytas iš išilgai perpjautų karčių: Gegnės vartojamos apskritos ir pjautinės rš. Tinkamai aptašyti grebėstai yra daug pigesni už pjautinius rš. 5. pjautuvu pjautas: Pjautiniùs [rugius] visus nublokšdavom Dglš. Pėdai pjautìniai gražesni už rinktinius J. ║ dalgiu pjautas, ne rautas: Būna pjautìniai grikiai Pls. Šie linai y[ra] pjautiniaĩ – buvo žolėti, i nupjovėm KlvrŽ. 6. tinkamas pjauti: Grikiai pjautìniai – geri, blogesnius raute rauna Vlk. Čia geri grikiai: visi pjautìniai Vlk. 7. pjautinas: Dar praeis nedėlia, tai jau bus patys pjautìniai rugiai Nč.